Oro drožlių staklės - tai beviltiškos staklės, kurios naudoja srovės srautą, kad traukti ataudų siūlus per namą. Darbo principas yra oro naudojimas kaip ataudų įterpimo terpė, o suspausto oro srautas, kurį sukuria srautas, naudojamas traukti ataudų verpalų trinties traukos jėgą, o ataudinis verpalas yra paimtas per nugarą ir srautas, kurį generuoja Jet naudojamas, norint pasiekti ataudų įterpimo tikslą.
Šis ataudų įterpimo metodas leidžia statyboms pasiekti didelį greitį ir didelį derlių. Tarp kelių bevielių staklių, orlaivių skiedinys yra didžiausias greitis. Dėl priimtino ataudų įterpimo metodo, ataudų įterpimo greitis yra didelis, operacija yra paprastas ir saugus, įvairovės prisitaikomumas yra platus, mašinų medžiagų sunaudojimas yra mažas, o efektyvumas yra didelis. Didelio greičio ir mažo triukšmo privalumai tapo vienu iš perspektyviausių naujų tipų audiniu. Kadangi oro purkštukas pritaikė oro srauto pynimo režimą, didžiausias trūkumas yra didelis energijos suvartojimas.
1914 m. Amerikiečiai išrado orlaivius. 1950 m. Čekoslovakija gamino pirmąsias komercines orlaivių stakles. 1970-aisiais pramoninėse gamybos vietose pradėjo veikti oro pėdsakai. Ankstyvosios oro drožlių staklės galėjo pagaminti tik siauresnius audinius. Suktuvų greitis buvo žemas, o audinio kokybė buvo prasta. Galima pagaminti tik monochromatinius, paprastus paprastus paprastus audinius. Buvo gerokai patobulintas šiuolaikinis naujas orlaivių greitis, automatinis stebėjimo lygis, produktų kokybė, įvairovės pritaikomumas ir kt., Tampa greičiausiai besiplečiančiu modeliu bevieliuose įrenginiuose. Šiandienos pažangiosios oro drožlių staklės naudoja daugybę pažangių technologijų, ypač elektroninių ir mikroelektroninių technologijų, kad būtų galima gerokai pagerinti oro drebėjimų dangą, atsižvelgiant į produkto kokybės užtikrinimo prielaidą. Šiandien pasaulyje žinomi gamintojai daugiausia yra Japonija Tsudakoma, Toyota, Belgija Picanol, Italija ir Vokietijos DORNIER.
